Po švenčių iškilo keletas klausimų apie mitybą ir sportą. Į juos ir atsakau.

O klausimai yra tokie:

Koks Jūsų  požiūris į trumpalaikes dietas. Pvz., per tris dienas numest 3 kg.

Kodėl sveikam organizmui neužtenka dietos, o būtinas fizinis aktyvumas?

Po švenčių (arba atvirkščiai, prieš šventes) norisi staigaus rezultato, todėl dažnai pradedama sportuot kasdieną, ar prieš tai nuoseklaus fizinio krūvio neturėjusiam organizmui tai nežalinga?

Kokia organizmo reakcija staiga nustojus sportuoti?

Vanduo ir maistas sportuojant: kada ir ką gerti (prieš sportą, po jo? Vandenį – paprastą, gazuotą? Kada prieš treniruotę ir po jos valgyti? Kokie maisto produktai reikalingiausi sportuojant?)

Atsakymai:

1. Požiūris toks: tai neefektyvu ir gali būti žalinga sveikatai. Greitai, per kelias dienas, apčiuopiamai sumažinant kūno svorį dažniausiai nukrenta ne visai tai, kas norėtųsi, kad nukristų. Tokiu atveju svoris gali kristi ne riebalinių ląstelių, kurių siekiama atsikratyti, bet sukauptų skysčių ir angliavandenių atsargų sąskaita. Be to tai perkrauna visą organizmą ir sukelia jam per didelį stresą. Šiaip, visos trumpalaikės dietos prieštarauja pačiam „dietos“ terminui. Lotyniškai „diaeta“ – rekomenduojamas gyvenimo būdas, graikiškai – gyvensena, režimas. Vadinasi, kalbama apie pastovų, o ne trumpalaikį gyvenimo būdą, kuris trunka tik kelias dienas. Norint pasiekti stabilių, o ne trumpalaikių rezultatų, ir gyvenimo būdas turi būti stabilus ir pastovus. Tiesiog vertėtų po truputį keisti savo požiūrį į mitybą ir gyvenseną aplamai, palengva atsisakyti žalingų organizmui įpročių ir taip pat palengva pereiti prie naujo, sveiko, gyvenimo būdo. Tuomet ir rezultatai išliks pastovūs, o ir jų siekti bus žymiai lengviau, nes organizmui bus lengviau susidoroti su stresu ir įprasti prie naujo gyvenimo stiliaus.
2. Neužtenka, nes kūnas gamtos sukurtas judėti. Tam, kad turėti sveiką širdį, reikia judėti. Tam, kad turėti sveikus sąnarius, reikia judėti. Tam, kad džiaugtis gyvenimu, reikia judėti. Juk gyvenimas – tai judėjimas. O jeigu reikia rimtesnių teiginių ir argumentų, tai galima paminėti apie judėjimo poveikį limfinei sistemai. Limfinė sistema neturi tokio organo, kaip širdis, kurį turi širdies – kraujągyslių sistema. Ir limfai judėti padeda raumenys, o tam, kad jie padėtų efektyviai, raumenys turi būti tonuse. O tonusą suteikia judėjimas ir fiziniai pratimai. O be to raumenys padeda ne tik limfinei sistemai, bet ir širdies – kraujągyslių, nes susitraukdami raumenys padeda širdžiai varinėti kraują kraujągyslėmis. Taip pat galima paminėti ir bendrą darbingumą, kuris žymiai geresnis pastoviai atliekant įvairius fizinius pratimus arba užsiimant kažkokia aktyvia fizine veikla. Todėl sveika gyvensena turėtų apjungti dietą ir fizinį aktyvumą, o ne vieną šių komponentų.
3. Jeigu prieš tai fizinio krūvio nebuvo, tai yra rizika perkrauti organizmą ir jo sistemas. Pradedant sportuoti, vis dėlto reikėtų laikytis laipsniškumo principo ir krūvį didinti palengva, suteikiant galimybę organizmui prie jo adaptuotis. Tokį žmonių elgesį, kai norima staigaus ir greito rezultato, galima būtų palyginti su dantų valymu. Kažkodėl niekas negalvoja, kad būtų efektyvu intensyviai pavalyti dantis du – tris kartus per dieną likus mėnesiui ar mažiau iki kažkokios svarbios datos, o po to nevalyti dantų iki kito svarbaus gyvenime įvykio. Tas pats yra ir su visu kūnu, o ne tik su jo maža dalimi (dantimis). Kaip ir dantimis, taip ir visu kūnu reikia rūpintis visada ir pastoviai. Reguliarumas yra labai svarbus. Juk net į mašiną kuro reikia įpilti gero ir pastoviai, o ne retkarčiais, tik prieš šventes ar po jų. Taip ir su žmogaus sveikata ir kūnu – jais reikia rūpintis visada, o ne tik tada, kai jau nutiko kažkas blogo ar kažkas pradėjo netenkinti.
4. Daug kas priklauso nuo to, kuriam laikui buvo nustota sportuoti bei kaip sportuota buvo iki to. Taip pat daug kas priklauso ir nuo žmogaus amžiaus bei genetinių ypatumų. Jei žmogus linkęs priaugti svorio, tai ilgai nesportuojant tas ir atsitinka. Jei yra polinkis į lieknumą, tai raumenys praranda savo kondiciją. Visiems be išimties krenta darbingumas ir pablogėja fizinės ypatybės, tokios, kaip vikrumas, jėga ar ištvermė. Tai įvyksta ne iš karto, o palengva, priklausomai nuo esamos veiklos pobūdžio. Gali būti ir įvairių sutrikimų su sveikata, priklausomai nuo to, ar buvo sportuota profesionaliai, ar mėgėjiškai, bei nuo kitų faktorių. Laipsniškumas yra rekomenduojamas ne tik pradedant sportuoti, bet ir to atsisakant. Nors, kaip buvo minėta anksčiau, vienoks ar kitoks fizinis aktyvumas rekomenduojamas visą laiką, kol žmogus tą gali.
5. Mitybos ir gėrimo režimas priklauso nuo įvairių faktorių: amžiaus, siekiamų tikslų, treniruočių pobūdžio ir intensyvumo bei įvairių kitų. Bendros rekomendacijos būtų tokios: rekomenduojama suvalgyti žemo ir / arba vidutinio GI angliavandenių likus dviems – keturioms valandoms iki treniruotės. Tai priklauso nuo amžiaus ir treniruotės pobūdžio bei planuojamo jos intensyvumo. Taip pat priklausomai nuo tikslų galima rekomenduoti suvalgyti ir lengvai įsisavinamo baltyminio maisto. Prieš maistą, o taip pat likus 30 – 1i minučių iki treniruotės, rekomenduojama atsigerti tiek vandens, kiek jo norisi. Vandens kiekis taip pat priklauso ir nuo sezono. Vasarą jo reikia daugiau, žiemą – mažiau. Kalbant apie mitybos ir gėrimo režimą visada yra geriausia išmokti intuityviai jausti, kad ko reikia jūsų organizmui, nes kiekvieno žmogaus organizmas yra labai individualus ir tokie pat individualūs yra jo poreikiai. Todėl reikia mokytis klausyti savęs, o ne apsiriboti mechanišku kažkokių rekomendacijų vykdymu, kurios dažniausiai yra tik bendro pobūdžio. Geriamas vanduo turėtų būti natūralus, negazuotas, bet gali būti mineralizuotas, ypač kai yra aktyviai prakaituojama krūvio metu. Vandens kiekis priklauso nuo krūvio bei intensyvumo, bet geriau jo daugiau išgerti prieš treniruotę ir po jos, o krūvio metu apsiriboti tik burnos praskalavimu bei keliais gurkšniais vandens. Po treniruotės yra rekomenduojama pradėti valgyti, kai tik atsiranda pirmasis alkio pojūtis. Dažniausiai alkio jausmas atsiranda praėjus 30 – 45 minutėms po krūvio. Kol valgyti nesinori, to daryti per jėgą nereikia. Turiu paminėti, kad ši taisyklė daugiau galioja propaguojantiems sveiką gyvenseną, o ne profesionalams ar kultūrizmo mėgėjams. Jų atveju elgiamasi kitaip. Po treniruotės, o ir ne tik po jos, rekomenduojama valgyti natūralų, kokybišką maistą, kuris atstatytų jėgas ir maitintų jūsų kūno ląsteles. Taip pat jis turi būti ir skanus, nes tokį maistą organizmas lengviau ir geriau įsisąvina. Tai galėtų būti vaisiai, daržovės, įvairios košės, žuvis, paukštiena ir kitas natūralus maistas. Vėlgi, reikia klausyti savęs, ko nori jūsų organizmas, ko jam reikia tuo metu. Gal būt tai skamba abstrakčiai, bet to reikia mokytis, laikantis bendrų sveikos gyvensenos normų.

Paulius Velaikis

asmeninis treneris
DFKA ir BFP specialistas
sveikos gyvensenos ir mitybos konsultantas